- gulbinis
- gulbìnis, -ė adj. (2) K, J, gul̃binis (1) Grž; SD127 → gulbė 1: It gulbìnė žąsis motriška vis šaukodama, vis galvą iškėlusi Šts. Aukštam kalne, naujam svirne, te gulbinis patalelis, te tau jaunam pasilsėtie (d.) Ad. ^ Gėrė kaip gulbìnis žąsinas – ir gurklys raitės Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.